Amoso 9

„Daužyk stulpų antgalius tol,

kol pradės drebėti slenksčiai,

ir sutrupink juos į visų žmonių galvas!

Išlikusius nužudysiu kalaviju;

nė vienas jų neištrūks,

nė vienas jų neišliks.

₂Nors jie nužengtų į Šeolą,

mano ranka juos iš ten paims;

nors jie užkoptų į dangų,

iš ten juos nulaipinsiu.

₃Nors jie slėptųsi ant Karmelio viršūnės,

surasiu juos ten ir paimsiu.

Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne,

paliepsiu slibinui, kad jiems įgeltų.

₄Nors jie eitų į tremtį savo priešų priekyje,

paliepsiu kalavijui,

kad juos išžudytų.

Akis įsmeigsiu į juos nelaimei,

o ne palaimai.

₅Viešpats, Galybių DIEVAS,

paliečia žemę, ir ji tirpsta,

o visi jos gyventojai gedi.

Ji visa pakils kaip Nilas

ir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.

₆Jis statosi būstą danguje,

o savo skliautui pamatus deda žemėje;

jis pasišaukia jūros vandenis

ir išlieja juos ant žemės;

jis vardu VIEŠPATS.

₇Argi man jūs nesate kaip kušitai,

Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis. –

Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto žemės,

o filistinus iš Kaftoro

ir aramėjus iš Kyro?

₈Tikrai Viešpaties DIEVO akys

įsmeigtos į nuodėmingą karalystę.

Išnaikinsiu ją žemės paviršiuje!

Bet Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu, –

tai VIEŠPATIES žodis. –

₉Štai paliepsiu

ir išsijosiu Izraelio namus tarp tautų,

kaip sijojama rėčiu,

neleidžiant jokiam žvirgždui nukristi žemėn.

₁₀Nuo kalavijo žus

visi mano tautos nusidėjėliai,

sakantys: ‘Nelaimė niekada

mūsų nepasivys ir nepasitiks’.

₁₁Tą dieną atstatysiu sugriautą Dovydo Padangtę,

užtaisysiu jos plyšius,

prikelsiu jos griuvėsius,

atstatysiu, kokia ji buvo kadaise,

₁₂kad jie paveldėtų Edomo likutį

ir visas tautas,

pavadintas mano vardu, –

tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro. –

₁₃Tikrai ateina dienos, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

kai artojas pasivys pjovėją,

o vynuogių traiškytojas – sėjėją,

kai kalnai trykš saldžiu vynu,

ir jis sruvens visomis kalvomis.

₁₄Sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos, tremtinius;

jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens,

veis vynuogynus ir gers jų vyną,

sodins sodus ir valgys jų vaisius.

₁₅Pasodinsiu juos jų žemėje,

ir jie niekada daugiau nebebus išrauti

iš žemės, kurią jiems daviau“, –

sako VIEŠPATS, tavo Dievas.